švilenti

švilénti, -ẽna, -ẽno 1. intr. Š, NdŽ pamažu pūsti, šiulenti: Švilẽna vėjelis Grž; Tsk. Vėjelis ben kiek da švilẽna, ne teip karšta šiandiej Svn. 2. tr. Š, KŽ pamažu pučiant judinti: Vėjas lapus švilẽno Grž. Vėjas tik tik švilena medžių lapelius rš. 3. intr. Š(Sl), NdŽ judėti, švyluoti, šiulenti (nuo vėjo). 4. intr. svilinti, spiginti šalčiu, gairinti: Skaudus, skystas ir šaltas vėjas švilẽna pūsdamas, kad šanla smarkiai J.